1. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teisė atitinka EŽTK 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurių formuluotė yra tokia pati. Pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jo esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK straipsnio. Todėl:
- joks apribojimas negali turėti teisėto poveikio 1 dalyje nurodytai teisei,
- 2 dalyje `priverčiamasis ar privalomasis darbas` turi būti suprantamas atsižvelgiant į EŽTK 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus `neigiančius` apibrėžimus:
`Šiame straipsnyje `priverčiamuoju ar privalomuoju darbu` nelaikoma:
a) joks darbas, paprastai reikalaujamas atlikti, kai yra kalinama pagal šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, arba darbas lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu;
b) jokia karinė tarnyba arba tarnyba, kurios reikalaujama iš asmenų, atsisakančių nuo privalomosios karinės tarnybos dėl įsitikinimų, vietoj karinės tarnybos tose šalyse, kur toks atsisakymas yra pripažįstamas;
c) jokia tarnyba, būtina nepaprastosios padėties ar nelaimių, keliančių pavojų visuomenės egzistavimui ar gerovei, atvejais;
d) joks darbas ar tarnyba, kurie yra įprastinių pilietinių pareigų dalis.`
2. 3 dalis tiesiogiai kyla iš žmogaus orumo principo, joje atsižvelgta į paskutinius pokyčius organizuoto nusikalstamumo srityje, pavyzdžiui, nelegalios imigracijos pasipelnymo tikslais ar seksualinio išnaudojimo tinklų organizavimą. Europolo konvencijos priede pateikiamas šis apibrėžimas, kuriame nurodyta prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais: `prekyba žmonėmis“ – tai asmens privertimas, naudojant smurtą ar grasinimus arba piktnaudžiaujant galia ar apgaunant, faktiškai ir neteisėtai paklusti kitiems asmenims siekiant išnaudoti jį prostitucijai, seksualiniam nepilnamečių išnaudojimui ir prievartavimui ar prekybai paliktais vaikais`. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo VI skyriaus, kuris buvo įtrauktas į Sąjungos acquis ir prie kurio yra prisijungusi Jungtinė Karalystė bei Airija, 27 straipsnio 1 dalyje yra toliau išdėstytas tekstas, kuriame nurodyti neteisėtos imigracijos tinklai: `Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikyti atitinkamas bausmes visiems asmenims, kurie, siekdami finansinės naudos, padeda ar mėgina padėti užsieniečiui atvykti į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją arba joje apsigyventi, pažeisdami tos Susitariančiosios Šalies įstatymus dėl užsieniečių atvykimo ir gyvenimo`. 2002 m. liepos 19 d. Taryba priėmė pamatinį sprendimą dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL L 203, 2002 8 1, p. 1), kurio 1 straipsnyje išsamiai apibrėžiami nusikaltimai, susiję su prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe ar seksualinio išnaudojimo tikslais, už kuriuos pagal tą pamatinį sprendimą valstybėse narėse turi būti baudžiama.