Šis straipsnis grindžiamas Teisingumo Teismo teismine praktika, kurioje pripažįstama laisvė vykdyti ūkinę ar komercinę veiklą (žr. 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold, 4/73, Rink. 1974, p. 491, 14 punktą bei 1979 m. rugsėjo 27 d. sprendimo SpA Eridania ir kiti, 230/78, Rink. 1979, p. 2749, 20 ir 31 punktus) bei laisvė sudaryti sutartis (žr., inter alia, sprendimo Sukkerfabriken Nykøbing, 151/78, Rink. 1979, p. 1, 19 punktą bei 1999 m. spalio 5 d. sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-240/96, Rink. 1999, p. I–6571, 99 punktą), ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 119 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriose pripažįstama laisva konkurencija. Žinoma, ši teisė turi būti naudojama laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų. Jai gali būti taikomi Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai.