15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvė pasirinkti profesiją pripažįstama Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje (žr., inter alia, 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold, 4/73, Rink. 1974, p. 491, 12–14 punktus; 1979 m. gruodžio 13 d. sprendimą Hauer, 44/79, Rink. 1979, p. 3727; 1968 m. spalio 8 d. sprendimo Keller, 234/85, Rink. 1986, p. 2879, 8 punktą).
Ši dalis taip pat remiasi Europos socialinės chartijos, kuri buvo pasirašyta 1961 m. spalio 18 d. ir kurią ratifikavo visos valstybės narės, 1 straipsnio 2 dalimi bei 1989 m. gruodžio 9 d. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 4 punktu. Žodžiai `darbo sąlygos` turi būti suprantami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 156 straipsnyje apibrėžta prasme.
Antroje dalyje aptariamos trys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 ir 45, 49 ir 56 straipsniuose garantuojamos laisvės, t.y. darbuotojų judėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas.
Trečioji dalis grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 1 dalies g punktu ir 1961 m. spalio 18 d. pasirašytos ir visų valstybių narių ratifikuotos Europos socialinės chartijos 19 straipsnio 4 dalimi. Todėl yra taikoma Chartijos 52 straipsnio 2 dalis. Trečiųjų šalių pilietybę turinčių jūreivių samdymo dirbti su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų įgulose klausimą reglamentuoja Sąjungos teisė bei nacionalinės teisės aktai ir praktika.