Take part in a one-to-one session and help us improve the FRA website. It will take about 30 minutes of your time.
YES, I AM INTERESTED NO, I AM NOT INTERESTED
Article 49 - Principles of legality and proportionality of criminal offences and penalties
Article 50 - Right not to be tried or punished twice in criminal proceedings for the same criminal offence
Article 52 - Scope and interpretation
13. In the context of this constitutional case, the provisions of European Union’s and other international legal acts, related with the principle non bis in idem, are to be mentioned. 13.1. Article 50 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union “Right not to be tried or punished twice in criminal proceedings for the same criminal offence” provides that no one shall be liable to be tried or punished again in criminal proceedings for an offence for which they have already been finally acquitted or convicted within the Union in accordance with the law. 13.1.1. Court of Justice of the European Union (CJEU), whilst interpreting Article 50 of the Charter, has noted that according to the principle non bis in idem it is prohibited both, to conduct a prosecution and apply criminal punishments, how they are being understood under this Article, for the same [criminal] act of the same person (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 25, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 27). 13.1.2. According to the jurisprudence of the CJEU, whilst assessing the punitive nature of the sanction, three criteria are important: first – qualification of the legal offence according to the national law, second – the nature of the offence, and third – the nature of the applicable
sanction and the level of its strictness (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 26, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 28). 13.1.3. CJEU has noted that a sanction with a repressive aim is of a punitive nature, how it is understood under Article 50 of the Charter, and that the only circumstance that a preventative aim is being sought with it as well, cannot annul its qualification as a punitive sanction (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 31, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 33). The level of strictness of the sanction can also indicate its attributability to sanctions of a punitive nature (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 33, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 35). 13.1.4. According to the jurisprudence of the CJEU, whilst assessing whether the same offence has been committed, an appropriate criterion for this [aim] is the criterion of identity of the material acts, understood as the existence of a set of concrete circumstances which are inextricably linked together, because of which a certain person has been finally acquitted or finally convicted (Judgment of 18 July 2007, Kraaijenbrink, C-367/05, paragraph 26, Judgment of 16 November, Mantello, C-261/09, paragraphs 39, 40). Hence under Article 50 of the Charter it is prohibited to apply several punitive sanctions for the same act after the end of the related procedures (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 35, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 37). 13.1.5. CJEU specifies that the national legal acts must ensure that the burden applied to certain persons because of a cumulative persecution and application of sanctions should be restricted to only what is strictly necessary to achieve the aim of common interest. For the application of cumulative sanctions, rules must be applicable so as to ensure that the strictness of all the applied sanctions correspond to the gravity of the offence, because such requirement is not only enshrined in Article 52 Paragraph 1 of the Charter, but also arises from Article 49 Paragraph 3 of the Charter, providing for the principle of proportionality of punishments. These rules must provide for an obligation on the competent authorities to monitor that where a second sanction is applied, the strictness of all applied sanctions does not exceed the gravity of the established crime (Judgment of 20 March 2018, Menci, C-524/15, paragraph 55, Judgment of 20 March 2018, Garlsson Real Estate and Others, C-537/16, paragraph 56).
13. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų nuostatos, susijusios su principu non bis in idem. 13.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnyje „Teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką“ nustatyta, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Europos Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą. 13.1.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Chartijos 50 straipsnį, yra pažymėjęs, kad pagal principą non bis in idem draudžiama kartu tiek vykdyti persekiojimą, tiek taikyti baudžiamojo pobūdžio sankcijas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, už tą pačią to paties asmens veiką (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 25 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 27 punktas). 13.1.2. Pagal ESTT jurisprudenciją vertinant sankcijos baudžiamąjį pobūdį yra svarbūs trys kriterijai: pirmasis – teisinis pažeidimo kvalifikavimas pagal vidaus teisę, antrasis – pats pažeidimo pobūdis ir trečiasis – gresiančios sankcijos pobūdis ir griežtumo laipsnis (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 26 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 28 punktas). 13.1.3. ESTT yra pažymėjęs, kad sankcija, kuria siekiama represinio tikslo, yra baudžiamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, ir kad vienintelė aplinkybė, jog ja siekiama ir prevencijos tikslo, negali panaikinti jos kvalifikavimo kaip baudžiamosios sankcijos (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 31 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 33 punktas). Sankcijos griežtumo laipsnis taip pat gali rodyti jos priskirtinumą baudžiamojo pobūdžio sankcijoms (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 33 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 35 punktas). 13.1.4. Pagal ESTT jurisprudenciją, vertinant, ar buvo padarytas tas pats pažeidimas, tinkamas tam kriterijus yra tapačios veikų materialiosios sudėties krit
išteisintas arba galutinai nuteistas (2007 m. liepos 18 d. sprendimo byloje C-367/05 Kraaijenbrink 26 punktas, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje C-261/09 Mantello 39, 40 punktai). Taigi pagal Chartijos 50 straipsnį draudžiama už tą pačią veiką skirti kelias baudžiamojo pobūdžio sankcijas pasibaigus įvairiems su tuo susijusiems procesams (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 35 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 37 punktas). 13.1.5. ESTT nurodo, jog nacionalinės teisės aktuose taip pat turi būti užtikrinta, kad tam tikriems asmenims tenkanti našta dėl kumuliatyvaus persekiojimo ir sankcijų taikymo apsiribotų tik tuo, kas griežtai būtina siekiant įgyvendinti bendrojo intereso tikslą. Kumuliatyviam baudžiamojo pobūdžio sankcijų taikymui turi būti taikomos taisyklės, leidžiančios užtikrinti, kad visų skirtų sankcijų griežtumas atitiktų nagrinėjamo pažeidimo sunkumą, nes toks reikalavimas ne tik nustatytas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, bet ir išplaukia iš Chartijos 49 straipsnio 3 dalyje nustatyto bausmių proporcingumo principo. Šiose taisyklėse kompetentingoms valdžios institucijoms turi būti nustatyta pareiga stebėti, kad tuo atveju, kai skiriama antra sankcija, visų skirtų sankcijų griežtumas neviršytų konstatuoto nusikaltimo sunkumo (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-524/15 Menci 52, 55 punktai, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C-537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 54, 56 punktai).