2020 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta
pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA)
2021 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę
apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip
pat aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą
keliantys klausimai.
Šioje santraukoje pateikiamos pagrindinės FRA
antros pagrindinės ataskaitos, grindžiamos
pagrindinių teisių tyrimu, įžvalgos. Tyrimo metu iš
maždaug 35 000 asmenų surinkti duomenys apie jų
patirtį, suvokimą ir nuomonę tam tikrais klausimais,
įvairiai susijusiais su žmogaus teisėmis.
FRA ataskaitoje apie dirbtinį intelektą ir pagrindines teises pateikiama konkrečių pavyzdžių, kaip ES įmonės ir viešojo administravimo institucijos naudoja arba bando naudoti DI. Dėmesys sutelkiamas į keturias pagrindines sritis – socialines išmokas, prognozėmis grindžiamą viešosios tvarkos palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugas ir tikslinę reklamą. Ataskaitoje aptariamas galimas poveikis pagrindinėms teisėms ir analizuojama, kaip naudojant arba plėtojant DI sistemas į tokias teises atsižvelgiama.
Nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) yra gyvybiškai svarbi žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis, veikianti šalies lygmeniu. Didindamos informuotumą, teikdamos rekomendacijas, vykdydamos stebėseną ir užtikrindamos valdžios institucijų atskaitomybę, šios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant sunkiausius šių dienų uždavinius žmogaus teisių srityje – kovoti su tokiais nuolat susirūpinimą keliančiais reiškiniais kaip diskriminacija ir nelygybė, naujomis problemomis, pvz., dirbtinio intelekto poveikiu teisėms, ir COVID-19 pandemija.
Šioje santraukoje pateikiamos pagrindinės FRA
pirmos ataskaitos, grindžiamos pagrindinių teisių
tyrimu, įžvalgos. Tyrimo metu iš maždaug 35 000
žmonių surinkti duomenys apie jų patirtį, suvokimą
ir nuomonę tam tikrais klausimais, įvairiai
susijusiais su žmogaus teisėmis.
2019 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta
pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA)
2020 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę
apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip pat
aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą
keliantys klausimai. Šiame leidinyje pateikiamos FRA
nuomonės apie pagrindines nagrinėjamų teminių sričių
naujoves ir trumpa faktinių duomenų, kuriais
grindžiamos šios nuomonės, apžvalga. Jame glaustai,
tačiau informatyviai apžvelgiamos didžiausios ES ir jos
valstybėse narėse kylančios su pagrindinėmis teisėmis
susijusios problemos.
Ši atmintinė padės pareigūnams ir institucijoms suprantamai ir prieinama forma informuoti prieglobsčio prašytojus ir migrantus apie jų pirštų atspaudų tvarkymą sistemoje EURODAC.
Vadovo „Be tėvų priežiūros likę vaikai, rasti ne savo gyvenamojoje ES valstybėje narėje“ tikslas –
sustiprinti visų vaiko apsauga besirūpinančių subjektų atsaką. Apsaugoti tokias mergaites ir berniukus
nepaprastai svarbu. Tai yra ES valstybių narių prievolė, įtvirtinta tiek tarptautinėje, tiek Europos
teisinėje sistemoje. Įgyvendinant veiksmus, numatytus 2017 m. komunikate dėl ES veiksmų stiprinimo
kovojant su prekyba žmonėmis, šiame vadove daugiausia dėmesio skiriama prekybos žmonėmis
aukomis tapusiems ir rizikos grupei priklausantiems vaikams ir atsižvelgiama į vyraujančius modelius
bei su jais susijusią šiai nusikalstamai veikai būdingą lyčių specifiką.
2018 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) 2019 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip pat aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą keliantys klausimai. Šiame leidinyje pateikiamos FRA nuomonės apie pagrindines nagrinėjamų teminių sričių naujoves ir trumpa faktinių duomenų, kuriais grindžiamos šios nuomonės, apžvalga.
Valstybės narės yra aiškiai įpareigotos skatinti Chartijos taikymą. Tokias pastangas remia ir šios šalių informacijos suvestinės, kuriose pateikiami Chartijos taikymo pavyzdžiai ir atkreipiamas dėmesys į Chartijos kuriamą pridėtinę vertę.
Šioje ataskaitoje pateikiamos svarbiausios FRA atlikto antrojo tyrimo dėl neapykantos
nusikaltimus, diskriminaciją ir antisemitinį priekabiavimą Europos Sąjungoje patiriančių
žydų patirties ir suvokimo išvados. Tai yra didžiausia kada nors pasaulyje atlikta žydų
apklausa.
Chartija, kaip labai šiuolaikiškas žmogaus teisių katalogas, į kurį įtraukta daug teisių, kurių nėra įtvirtintuose teisių aktuose, popieriuje atrodo išties gerai. Išmanantieji pagrindinius ES teisės principus paprastai greitai nurodo, kad Chartija yra visada privaloma Europos Sąjungai, bet valstybėms narėms tik tada, kai jos „įgyvendina ES teisę“. Tačiau ką iš tiesų reiškia šis dažnai cituojamas Chartijos 51 straipsnis?
Šiais 10 pagrindinių aspektų apibendrinami svarbiausi klausimai, kuriuos per 2017 ir 2018 m. FRA ekspertų susitikimus, specialistų seminarus ir tikslinėse grupėse aptarė komunikacijos profesionalai ir kiti specialistai.
2017 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) 2018 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip pat aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą keliantys klausimai.
Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros padidėjo poreikis užtikrinti patikimą asmens duomenų apsaugą
taikant tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Tarybos priemones. Siekiant užtikrinti šią svarbią teisę, kyla naujų
ir svarbių uždavinių, nes dėl technologinės pažangos plečiamos tokių sričių, kaip stebėjimas, ryšių perėmimas
ir duomenų saugojimas, ribos. Šis vadovas parengtas siekiant supažindinti teisės specialistus, kurie neturi
itin daug žinių apie duomenų apsaugą, su šia naujai besiformuojančia teisės sritimi.
Pilietinės visuomenės organizacijos Europos Sąjungoje atlieka esminį vaidmenį skatindamos pagrindines teises, bet dėl teisinių ir praktinių suvaržymų joms tai daryti tapo sunkiau.
Nors sunkumų patiriama visose ES valstybėse narėse, jų pobūdis ir mastas labai nevienodi. Iš esmės šiuo klausimu nėra duomenų ir neatlikta tyrimų (nei lyginamųjų tyrimų).
Todėl FRA ataskaitoje nagrinėjamos įvairios sunkumų, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios žmogaus teisių srityje ES, rūšys ir pobūdis. Joje taip pat aprašoma perspektyvi praktika, kurią pasitelkus galima kovoti su tokiomis nerimą keliančiomis tendencijomis.
Terorizmui, kibernetiniams išpuoliams ir itin gerai organizuotiems tarpvalstybiniams nusikaltėlių tinklams keliant vis didesnę grėsmę, žvalgybos tarnybų darbas tampa vis labiau būtinas, sudėtingas ir tarptautinis. Tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės, ypač privatumo ir duomenų apsaugos, teisės. Kadangi dėl nuolatinės technologijų pažangos gali padidėti tokių pažeidimų
grėsmė, veiksminga priežiūra ir teisių gynimo priemonės gali padėti pažaboti piktnaudžiavimo šioje srityje galimybes.
Pagal Europos nediskriminavimo teisę, kurią sudaro pirmiausia ES nediskriminavimo direktyvos ir
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Protokolas Nr. 12,
draudžiama diskriminuoti įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiais pagrindais. Šiame vadove iš šių dviejų
šaltinių kilusi Europos nediskriminavimo teisė nagrinėjama kaip viena kitą papildančios sistemos;
jomis pakaitomis remiamasi – tiek, kiek jos sutampa, ir atkreipiamas dėmesys į skirtumus, jei jų
yra.
Pilietinės visuomenės organizacijos Europos Sąjungoje atlieka esminį vaidmenį skatindamos pagrindines teises, bet dėl teisinių ir praktinių suvaržymų joms tai daryti tapo sunkiau.
Nors sunkumų patiriama visose ES valstybėse narėse, jų pobūdis ir mastas labai nevienodi. Iš esmės šiuo klausimu nėra duomenų ir neatlikta tyrimų (nei lyginamųjų tyrimų).
Todėl FRA ataskaitoje nagrinėjamos įvairios sunkumų, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios žmogaus teisių srityje ES, rūšys ir pobūdis.